Butvydas (Pukuveras)

Lietuvos didysis kunigaikštis 1291–1295 m.

Butvydas buvo Butigeidžio brolis, pirmą kartą paminėtas 1289 m., kai kartu su Butigeidžiu sudarė su Volyne taikos sutartį. Trumpas jo valdymo laikotarpis pasižymėjo nuolatinėmis kovomis su Vokiečių ordinu ir Lenkija. 1291 m. žlugus Akros tvirtovei baigėsi kryžiaus karai Šventojoje Žemėje, ir Baltijos kryžiaus žygis tapo vienintele Vokiečių ordino išlikimo garantija. Šiam žygiui jis sutelkė visas jėgas. 1291 m. Livo­nijos žemės magistras puolė Žemaitiją. Žemaičiai atsakė žygiu į Kuršą, bet patyrė pralaimėjimą. Prūsiškosios Ordino šakos pagrindiniu taikiniu tapo Karšuva ir Panemunė: 1291–1294 m. buvo sunaikintos Medrabos ir Kymelio pilys, nusiaubti Junigedos, Paštuvos, Gaižuvos ir Aukaimio valsčiai. Vis dėlto lietuviai nebuvo linkę trauktis iš savo pozicijų prie Nemuno. Tikru šių kovų didvyriu tapo Panemunės didikas Surminas. Apleidęs 1290 m. sunkiai apgintus Kolainius (dab. Jurbarkas), jis 1291 m. Junigedos valsčiuje pastatė itin stiprią Veliuonos pilį, kuri tapo svarbiausiu lietuvių gynybos forpostu. Netoli nuo jos buvo pastatyta kita galinga tvirtovė – Pieštvė (dab. Seredžius). Tuo tarpu kryžiuočių forpostai Panemunėje – Ragainė ir netoliese pastatyta Skalvių pilis – 1293 ir 1295 m. pačios susilaukė lietuvių atakų. Tačiau apie 1294 m. Ragainės komtūras sunaikino lietuvių šventovę Romainiuose prie Kauno, ir Lietuvos gynyba ėmė svyruoti. Dalis Panemunės ir žemaičių didikų netgi sutiko pasiduoti Ordinui ir mokėti jam duoklę. Cent­rinė Lietuvos valdžia ėmėsi prieš juos veiksmų, ir viskas baigėsi vidaus karu, tačiau Panemunė ir Žemaitija vis dėlto buvo išlaikytos. 1293 m. taip pat kilo karas su Kujavijos kunigaikščiu Kazimieru II. Jame ypač pasižymėjo Butvydo sūnus ir būsimasis įpėdinis Vytenis. 1294 m. jis sutriuškino lenkus mūšyje prie Trojanovo, žuvo ir pats Kazimieras. Tuo tarpu su Mazovijos kunigaikščiu Boleslovu Vytenis 1294 m. atkūrė draugiškus santykius, ir Mazovijos pasienio pilis Vizna tapo daugelio lietuvių žygių baze. Vytenio aktyvumas rodo, kad paskutiniais gyvenimo metais Butvydas menkai tedalyvavo politiniame šalies gyvenime. Apie 1295 m. jis mirė, ir Lietuvos valdovu tapo Vytenis.

Tekstai apie Lietuvos valdovus pateikiami iš knygos
„Viduramžių Lietuvos viešpačiai“,
maloniai sutikus knygos, iliustracijų autoriams bei leidėjams.

Tomas Baranauskas
Inga Baranauskienė
Teksto autoriai

Artūras Slapšys
Portretų autorius

Inga Mataitytė
Redaktorė