Daumantas

Lietuvos didysis kunigaikštis 1281–1285 m. (Neturėtų būti painiojamas su Nalšios ir Pskovo kunigaikščiu Daumantu).

Apie Daumantą bemaž nieko nežinoma: metraštinė žinutė apie šio Lietuvos valdovo žūtį 1285 m. yra vienintelė informacija apie jį. Menamu Daumanto valdymo laikotarpiu smarkiai pablogėjo santykiai su Mazovija, už kurios kunigaikščio Boleslovo II buvo ištekėjusi Traidenio duktė Gaudimantė, todėl istoriografijoje vyrauja nuomonė, kad Daumantas nepriklausė Traidenio giminei. Ilgamečio Traidenio bendražygio sūduvių kunigaikščio Skomanto pasitraukimas į Ordiną apie 1283 m. taip pat galėtų liudyti, kad valdžią Lietuvoje paėmė kita grupuotė. Antra vertus, 1282–1285 m. lietuviai iš viso surengė devynis karo žygius įvairiomis kryptimis. Tai reiškia, kad Lietuvos vidaus padėtis išliko stabili, o valdžios perėmimas turėjo vykti sklandžiai. Reikšmingiausias trumpo Daumanto valdymo įvykis buvo tai, kad 1283 m. prūsiškoji Vokiečių ordino šaka, galutinai palaužusi jotvingių ir kitų vakarinių baltų genčių pasipriešinimą, pradėjo tiesioginį Lietuvos puolimą. 1283 m. žiemą lietuviai bandė sustabdyti jų veržimąsi prie Nemuno – patys surengė žygį į Sembą, tačiau nesėkmingai. Jau pirmųjų puolimų metu Prūsijos kryžiuočiai sudegino Bisenės, Gardino bei Aukaimio pilis. Vis dėlto jos netrukus buvo atstatytos. Nenutrūko ir parama žiemgaliams, kovojantiems prieš Vokiečių ordino Livonijos šaką. 1285 m. Daumantas puolė Rusios žemes: metų pradžioje – Didįjį Novgorodą, o vasarą – Tverės kunigaikštystę. Įsiveržęs į Tverės vyskupo valdas jis žuvo mūšyje su Tverės, Maskvos ir kitų Rusios žemių sąjungos pajėgomis rugpjūčio 5 dieną. Lieka neaišku, kas išprovokavo šį karą, – Daumanto žygis galėjo būti susijęs su Aukso Ordos arba Rusios kunigaikščių politika. Tačiau bendras 1282–1285 m. įvykių fonas rodo Daumantą buvus aktyvų ir karingą valdovą, gebantį tinkamai reaguoti į Lietuvai iškilusias grėsmes.

Tekstai apie Lietuvos valdovus pateikiami iš knygos
„Viduramžių Lietuvos viešpačiai“,
maloniai sutikus knygos, iliustracijų autoriams bei leidėjams.

Tomas Baranauskas
Inga Baranauskienė
Teksto autoriai

Artūras Slapšys
Portretų autorius

Inga Mataitytė
Redaktorė