Jaunutis

Lietuvos didysis kunigaikštis 1341–1345 m.

Jaunutis buvo ketvirtasis Gedimino sūnus, gimęs apie 1298–1300 metus. Kodėl Gediminas pasirinko jį savo įpėdiniu, nežinia – Jaunutis niekuo nebuvo pasižymėjęs. Antra vertus, pasirinkti įpėdinį Gediminui išties turėjo būti keblu. Jo vyriausias sūnus Manvydas vėliau šaltiniuose neminimas – atrodo, jis turėjo sveikatos sutrikimų ir mirė netrukus po tėvo. Antrasis sūnus Narimantas Glebas buvo priėmęs stačiatikybę, todėl netiko būti pagoniškos Lietuvos valdovu. Trečiasis – Algirdas – pasižymėjo sunkiu ir nepriklausomu būdu, tad galbūt konfliktavo su tėvu. Jaunutis, atvirkščiai, buvo nuolaidus, todėl Gediminui jis galėjo pasirodyti tinkamiausias būti jo darbų tęsėju. Deja, po Gedimino mirties paaiškėjo, kad Jaunučiui stinga autoriteto brolių akyse. Jis buvo linkęs sėdėti soste, o ne balne ir niekada asmeniškai nedalyvavo jokiuose karo veiksmuose. Kovõs su Vokiečių ordinu naštą prisiėmė Algirdas ir jaunesnysis brolis Kęstutis: 1342 m. jie atrėmė Livonijos kryžiuočių išpuolį prieš Pskovą, 1343 m. patys surengė žygį į Livoniją, o Kęstutis dar privertė kryžiuočius pasitraukti iš būsimąja Lietuvos sostine apskelbto Bajerburgo. Pasyvi Jaunučio laikysena juos, matyt, erzino. Jausdamas tai Jaunutis suartėjo su Narimantu, palikimo gavusiu Pinsko kunigaikštystę, bet tai turėjo sukelti dar didesnį Kęstučio nepasitenkinimą, nes būdamas Trakų kunigaikštystės ir Žemaitijos viešpačiu jis pats siekė būti antruoju asmeniu po valdovo. Padėtis netruko pasiekti kritinę ribą. Jausdamas Jaunučio silpnumą Vokiečių ordinas užsimojo parblokšti Lietuvą vienu smūgiu. Surengė grandiozinį kryžiaus žygį, prie kurio prisidėjo Čekijos ir Vengrijos karaliai, Moravijos markgrafas, Olandijos grafas ir kiti – iš viso apie 200 stambesnių ir smulkesnių Europos didikų. Mirtina grėsmė valstybei privertė Kęstutį imtis veiksmų. 1344–1345 m. sandūroje jis nuvertė Jaunutį, o valdžią atidavė Algirdui kaip vyresniajam broliui. Šis, paskleidęs dezinformaciją, ne tik sužlugdė didįjį kryžiuočių puolimą, bet ir pats užpuolė Livoniją, šitaip bemaž neišvengiamą pralaimėjimą paversdamas pergale. Toji pergalė taip sustiprino Algirdo ir Kęstučio autoritetą, kad Jaunutis tapo nebepavojingas. Broliai jį paleido iš nelaisvės. Jaunutis iš pradžių dar bandė kovoti dėl valdžios: bėgo į Maskvą, priėmė krikštą Jono vardu, siuntė Narimantą į Aukso Ordą, – bet niekas jo neparėmė. Galop Jaunutis susitaikė su savo lemtimi ir grįžo į Lietuvą, kur gavo iš Algirdo Zaslavlio kunigaikštystę. Ją Jaunutis valdė iki gyvenimo pabaigos, mirė po 1366 metų.

Tekstai apie Lietuvos valdovus pateikiami iš knygos
„Viduramžių Lietuvos viešpačiai“,
maloniai sutikus knygos, iliustracijų autoriams bei leidėjams.

Tomas Baranauskas
Inga Baranauskienė
Teksto autoriai

Artūras Slapšys
Portretų autorius

Inga Mataitytė
Redaktorė