Mindaugas

Lietuvos didysis kunigaikštis 1238–1263 m., vienintelis Lietuvos karalius krikščionis 1253–1261 m.

Pirmą kartą paminėtas kartu su vyresniuoju broliu Dausprungu Lietuvos ir Volynės 1219 m. taikos sutartyje kaip ketvirtasis iš vyresniųjų kunigaikščių. Lietuvos valdovu Mindaugas tapo prieš 1238 metus. Tuo laiku vyko svarbūs įvykiai. 1236 m. žemaičiai, galbūt padedami ir kitų lietuvių, sutriuškino Kalavijuočių ordiną Saulės (Šiaulių) mūšyje ir įtraukė į savo įtaką Kuršą. Tačiau Kalavijuočių ordino likučiai buvo prijungti prie Prūsijoje besikuriančio Vokiečių ordino, ir Lietuva atsidūrė tarp dviejų vieno ordino šakų. Rusią 1237–1240 m. nukariavo mongolai-totoriai. Tai suteikė Mindaugui progą pradėti ekspansiją rytuose: jis prijungė prie Lietuvos Naugarduką, Polocką ir kitas žemes. Kova su Livonijos kryžiuočiais sekėsi prasčiau: apie 1245 m. Mindaugas pralaimėjo jiems mūšį prie Embūtės ir turėjo užleisti dalį Kuršo. 1248 m. pabaigoje Lietuvos padėtį sukomplikavo Mindaugo brolėnų Taut­vilo ir Gedvydo maištas, kurį parėmė Haličo-Volynės kunigaikščiai bei Vokiečių ordinas. Mindaugas išsklaidė priešininkus perviliojęs į savo pusę Livonijos krašto magistrą Andrių Štirlandą. 1251 m. jis priėmė krikštą, o 1253 m. buvo vainikuotas Lietuvos karaliumi. Tačiau mainais už paramą Mindaugas turėjo perleisti kryžiuočiams Žemaitiją ir kitas žemes. 1254 m. susitaikęs su savo brolėnais bei jų svainiu Haličo kunigaikščiu Danilu, Mindaugas mėgino tęsti ekspansiją į Rusią, bet 1255 m. kartu su Haličo-Volynės kunigaikščiais surengtas žygis baigėsi tarpusavio konfliktu ir lietuvių pralaimėjimu. 1258–1259 m. žiemą Lietuvą nusiaubė mongolai-totoriai. Mindaugas stengėsi išlaikyti sąjungą su Ordinu, nuolankiai tenkino jo nuolat augančius reikalavimus. Tuo tarpu žemaičiai jam sėkmingai priešinosi ir skynė vieną pergalę po kitos. 1260 m. jie sutriuškino Ordiną Durbės mūšyje. Po to prieš kryžiuočius sukilo bemaž visos baltų gentys. 1261 m. Lietuvos diduomenė privertė Mindaugą nutraukti sąjungą su Ordinu ir atkurti valstybės vientisumą susijungiant su žemaičiais, tačiau Mindaugas ir toliau demonstravo netikėjimą kovos sėkme. 1262 m. Mindaugas padarė lemtingą klaidą: mirus žmonai Mortai nusprendė vesti jos seserį, kuri buvo Nalšios kunigaikščio Daumanto žmona. Pasipiktinęs prievartinėmis skyrybomis Daumantas sudarė sąmokslą su Mindaugo seserėnu uoliu žemaičių rėmėju Treniota ir 1263 m. rudenį nužudė Mindaugą kartu su dviem jo sūnumis Rukliu ir Rupeikiu. Vis dėlto, nepaisant prieštaringos politikos ir nesėk­mingo paskutinio valdymo dešimtmečio, Mindaugas laikomas vienu iš iškiliausių viduramžių Lietuvos valdovų, jos didžiosios ekspansijos pradininku.

Tekstai apie Lietuvos valdovus pateikiami iš knygos
„Viduramžių Lietuvos viešpačiai“,
maloniai sutikus knygos, iliustracijų autoriams bei leidėjams.

Tomas Baranauskas
Inga Baranauskienė
Teksto autoriai

Artūras Slapšys
Portretų autorius

Inga Mataitytė
Redaktorė