Skirgaila

Polocko kunigaikštis 1378–1380 ir 1387–1394 m., Trakų kunigaikštis 1382–1392 m., Jogailos vietininkas Lietuvoje 1387–1392 m., Kijevo kunigaikštis 1394–1395 m.

Skirgaila gimė apie 1353–1354 metus. Jis buvo antrasis Algirdo ir Julijonos sūnus, todėl įsivaizdavo, kad ir Lietuvos kunigaikščių hierarchijoje turėtų užimti antrąją vietą po brolio Jogailos. Tam trukdė dėdė Kęstutis ir ypač pusbrolis Vytautas, kurį Jogaila laikė artimiausiu savo draugu. Po tėvo Algirdo mirties 1377 m. Skirgaila, palaikomas motinos, ėmė regzti prieš juos intrigas, taip pat flirtuoti su Vokiečių ordinu. Apie 1378 m. Skirgaila gavo valdyti Polocką, Jogailos atimtą iš savo netikro brolio Andriaus, bet buvo polockiečių išvytas. Siekdamas susigrąžinti kunigaikštystę Skirgaila 1381 m. sudarė atvirą sąjungą su Vokiečių ordino Livonijos šaka. Mainais už paramą jis sutiko su teritorinėmis nuolaidomis. Tai sužinojęs Kęstutis nuvertė Jogailą, o Skirgailai teko bėgti į Livoniją. 1382 m. vasarą Jogailai su brolių pagalba pavyko susigrąžinti sostą. Skirgaila užėmė Trakus, o Kęstutis su Vytautu buvo klasta suimti. Netrukus Skirgaila su motina organizavo Kęstučio nužudymą, bet nužudyti Vytauto Jogaila neleido. 1382 m. rudenį Vytautas pabėgo ir patraukęs į savo pusę Vokiečių ordiną pradėjo karą prieš pusbrolius. 1384 m. Jogaila susitaikė su Vytautu, tačiau Skirgailai pavyko išsaugoti valdas ir įtaką. Regis, būtent jis sukūrė planą, kaip Lietuvai priimti krikštą sudarant sąjungą su Lenkija, nes vėliau pats vadovavo deryboms dėl Jogailos vedybų su Lenkijos karaliene Jadvyga. Buvo numatyta, kad sėkmingai įgyvendinus sumanymą Trakai bus grąžinti Vytautui, o Skirgailai teks Polockas. 1386 m. Skirgaila nuslopino brolio Andriaus maištą ir dar pajungė Lietuvai Smolenską, nes jo kunigaikštis buvo Andriaus sąjungininkas. Polockas netrukus taip pat buvo užimtas, bet atsisakyti Trakų Skirgaila neketino. Jogaila pasidavė brolio įtakai – 1387 m. raštu patvirtino Skirgailai visas jo valdas ir iškėlė jį virš kitų brolių. Vytautui kaip kompensacija buvo atiduotas Luckas. Tačiau Skirgaila ir toliau rezgė intrigas prieš pusbrolį ir provokavo jį sukilti. Vytautas sukilo 1389 m. pabaigoje. Kariauti su pusbroliu Skirgailai nesisekė, todėl Jogaila sumanė savo vietininku Lietuvoje paskirti kitą brolį Vygantą, bet šis buvo nunuodytas. Įtardamas Skirgailą Jogaila nusprendė taikytis su Vytautu. 1392 m. Vytautas grįžo į Lietuvą vietininko teisėmis. Skirgailai buvo paliktas Polockas, bet jis jautėsi nuskriaustas ir 1393 m. ieškojo karalienės Jadvygos užtarimo. 1394 m. Vytautas atidavė Skirgailai Kijevą. 1395 m. sausį Skirgaila mirė, pasak gandų, nunuodytas Kijevo metropolito vietininko Fomos. Palaidotas Kijevo Pečioros lauros Švč. Dievo Motinos cerkvėje, kadangi nuo 1393 m. išpažino stačiatikybę.

Tekstai apie Lietuvos valdovus pateikiami iš knygos
„Viduramžių Lietuvos viešpačiai“,
maloniai sutikus knygos, iliustracijų autoriams bei leidėjams.

Tomas Baranauskas
Inga Baranauskienė
Teksto autoriai

Artūras Slapšys
Portretų autorius

Inga Mataitytė
Redaktorė