Švitrigaila

Lietuvos didysis kunigaikštis 1430–1432 m., bandęs sekti Vytautu Didžiuoju, bet nesupratęs jo politikos esmės.

Švitrigaila buvo jauniausias Algirdo ir Julijonos sūnus, gimęs apie 1370–1373 metus. 1384 m. kartu su kitais broliais jau liudijo Dubysos sutartį, kurią Jogaila sudarė su Vokiečių ordinu, 1386 m. per krikštą Krokuvoje gavo Boleslovo vardą. Visą gyvenimą Švitrigaila pasižymėjo kaip nenuilstantis maištininkas. Dar 1392 m. jis pabandė užvaldyti Vitebską nužudydamas Jogailos skirtą vietininką. Vytautas jį sutramdė ir išsiuntė į Jogailos dvarą, bet Švitrigaila nepasimokė. 1396 m. pabėgo į Vengriją ir iš čia užmezgė ryšius su Vokiečių ordinu. Kadangi tuo metu kryžiuočiai nebuvo suinteresuoti jo paremti, 1398 m. Švitrigaila grįžo į Lietuvą. Bet 1402 m. jis pabėgo į Prūsiją, ir dėl jo sukurstytų neramumų Vytautui 1404 m. teko laikinai užleisti Žemaitiją Ordinui. Vis dėlto maištininkui vėl buvo atleista: grįžęs Švitrigaila gavo Podolę, Brianską ir kitų valdų. Tačiau 1408 m. vasarą jis vėl pabėgo – šįkart į Maskvą. Kai tų pačių metų rudenį Vytautas sudarė taiką su Maskva, Švitrigaila atsidūrė pas totorius. 1409 m. rudenį jis grįžo į Lietuvą, bet tik tam, kad suregztų naują sąmokslą su kryžiuočiais. Kadangi tuo metu Vytautas ir Jogaila rengėsi lemiamam karui su Ordinu, jų kantrybė trūko. Jogaila net sutiko, kad Švitrigaila būtų nubaustas mirtimi, bet Vytautas apsiribojo įkalinimu. Jam dėl to teko pasigailėti, kai 1418 m. Švitrigaila pabėgo iš Kremeneco ir vėl nukako pas kryžiuočius. Vis dėlto 1419–1420 m. Švitrigailai teko nusileisti. Nuo tada Švitrigaila apsimetinėjo Vytauto politikos rėmėju ir susikūrė kovotojo su lenkais įvaizdį, todėl 1430 m. spalį mirus Vytautui Lietuvos didikai išrinko jį savo valdovu. Jogaila neprieštaravo, bet Švitrigaila pats viską sugadino: kai lenkai naudodamiesi Vytauto mirtimi užėmė Podolę, Švitrigaila suvertė kaltę Jogailai ir jį suėmė. Vėliau turėjo paleisti, bet brolio paramos nebeatgavo. Jogaila grįžo į Lenkiją ir 1431 m. spaudžiamas lenkų didikų paskelbė Švitrigailą uzurpatoriumi. Tarp Lenkijos ir Lietuvos prasidėjo karas, ir nors Švitrigailai su kryžiuočių pagalba pavyko apsiginti, Lietuvos diduomenė juo nusivylė. 1432 m. Ašmenoje įvyko perversmas. Naujuoju Lietuvos valdovu tapo Vytauto brolis Žygimantas. Švitrigailai nuo sąmokslininkų pavyko pabėgti. Jis įsitvirtino rusėniškoje Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės dalyje ir pradėjo kovą prieš pusbrolį. 1435 m. Švitrigaila kartu su savo sąjungininkais Livonijos kryžiuočiais buvo sutriuškintas Pabaisko mūšyje, bet nepasidavė ir kovojo toliau. 1437 m. prisiekė ištikimybę Lenkijai. 1440 m. jis organizavo Žygimanto nužudymą, bet valdžios nebeatgavo – Lietuvos diduomenė didžiuoju kunigaikščiu paskelbė Jogailos jaunesnįjį sūnų Kazimierą. Švitrigaila įsitvirtino Volynėje ir buvo pripažintas jos vietininku. Mirė 1352 m., bet prieš tai pasirūpino, kad Volynė atitektų Lietuvai.

Tekstai apie Lietuvos valdovus pateikiami iš knygos
„Viduramžių Lietuvos viešpačiai“,
maloniai sutikus knygos, iliustracijų autoriams bei leidėjams.

Tomas Baranauskas
Inga Baranauskienė
Teksto autoriai

Artūras Slapšys
Portretų autorius

Inga Mataitytė
Redaktorė