Traidenis

Lietuvos didysis kunigaikštis 1268/1269–1281 m., atkūręs valstybės galią po 1263–1268 m. suirutės.

Apie Traidenio kilmę patikimų duomenų nėra. Pasak vėlyvų legendų, jaunystėje jis buvo pasiųstas valdyti jotvingių, ir tame gali būti tiesos, nes vėliau Traidenio santykiai su jotvingiais (sūduviais) iš tikrųjų buvo glaudūs. Jo šeimos kilimas tikriausiai prasidėjo Vaišalgo valdymo metais – keturi Traidenio broliai dar iki 1268 m. buvo tapę stačiatikiais, o tai turėjo suartinti juos su valdovu. Vis dėlto Traidenis nepritarė Vaišalgo politikai, o kai šis 1267 m. paskyrė savo įpėdiniu Lietuvai svetimą Švarną, stojo pagoniškosios opozicijos priešakyje. Valdžios pasikeitimo Lietuvoje momentą galima atsekti pagal Ordinui palankaus šiaurės Lietuvos kunigaikščio Šiukštos savanorišką pasidavimą Livonijai 1268 metais. Įsitvirtinti valdžioje Traidenui padėjo ir Švarno mirtis 1269 m., taip pat draugiški santykiai su jo vyresniuoju broliu – Vaišalgo žudiku Levu. Tačiau užsienio politikoje Traidenis grįžo prie Treniotos politinės linijos, ir Ordinas netruko tai pajusti. 1270 m. pradžioje Traidenis surengė žygį į Saremą. Mėginę lietuvius stabdyti Livonijos kryžiuočiai patyrė triuškinantį pralaimėjimą ant Baltijos jūros ledo prie Karusės. Į pagalbą prūsams, kurių sukilimas prieš Ordiną tebesitęsė, Traidenis pasiuntė jotvingių kunigaikštį Skomantą. Deja, vėlesni įvykiai atskleidė ribotą Lietuvos karinį potencialą: 1272 m. po serijos skausmingų pralaimėjimų Ordinui pasidavė žiemgaliai, apie 1274–1276 m. Traidenis sudarė su kryžiuočiais taiką, kuria pasinaudodami Prūsijos kryžiuočiai nukariavo nuo Lietuvos atskilusią Nadruvą ir Skalvą. Traidenio padėtį komplikavo kovos su Haliču-Volyne: 1274 m. jis užėmė puolimų prieš jotvingius forpostą Drohičiną ir įsivėlė į sunkų karą, kuriame Haličo-Volynės kunigaikščius parėmė totoriai. 1276–1277 m. Traideniui teko atsisakyti Drohičino, bet jis išlaikė Naugarduką, Gardiną ir Slonimą. Traidenis stiprino lietuvių įtaką anksčiau prijungtose rusėnų žemėse, įkurdino čia prūsų pabėgėlius. 1277 m. jis vėl atnaujino karą su Vokiečių ordinu. Pradžia nebuvo sėkminga: Traideniui nepavyko užimti Daugpilio, o 1279 m. kryžiuočiai įsiveržė į Kernavės žemę, kuri buvo jo asmeninė valda. Tačiau Traidenis pavijo jų kariuomenę ties Aizkraukle ir kovo 5 d. ją sumušė. Padrąsinti šios pergalės žiemgaliai vėl sukilo. Tais pačiais 1279 m. Traidenis sudarė sąjungą su Mazovija – ištekino dukterį Gaudimantę už jos kunigaikščio Boleslovo II. 1281 m. užėmė Jersikos pilį Livonijoje, kuri vėliau buvo iškeista į Daugpilį, taip pat, remdamas jotvingius, surengė žygį į Sembą. Deja, matyt, dar tais pačiais metais Traidenis mirė, ir karas su Ordinu vėl pakrypo Lietuvos nenaudai.

Tekstai apie Lietuvos valdovus pateikiami iš knygos
„Viduramžių Lietuvos viešpačiai“,
maloniai sutikus knygos, iliustracijų autoriams bei leidėjams.

Tomas Baranauskas
Inga Baranauskienė
Teksto autoriai

Artūras Slapšys
Portretų autorius

Inga Mataitytė
Redaktorė