Treniota

Lietuvos didysis kunigaikštis 1263–1264 m., pagoniškosios Lietuvos atkūrėjas.

Treniota buvo vardu nežinomos Mindaugo sesers ir greičiausiai Nalšios kunigaikščio Lengvenio sūnus. Šaltiniuose minimas nuo 1261 metų. Jis buvo uolus žemaičių rėmėjas, siekęs, kad Mindaugas nutrauktų sąjungą su Vokiečių ordinu. Treniota matė, kad šioje sąjungoje jo dėdė virsta kryžiuočių vergu. Siekdamas, kad Mindaugas susigrąžintų suverenitetą, Treniota perėmė vadovavimą kovai su kryžiuočiais. Nors įkvėpti žemaičių pergalių 1261 m. prieš Ordiną buvo sukilę visi, pradedant prūsais, baigiant Saremos estais, vis dėlto Mindaugas niekaip nesiryžo lemtingam žingsniui. Tuomet Treniota surengė provokaciją: pasiuntė į Rygą savo tarnus neva prekybos reikalais; kryžiuočiai juos suėmė pagrįstai įtarę šnipinėjimu, o kai į konfliktą įsikišo Mindaugas, atsisakė grąžinti konfiskuotas prekes. Treniota nusiuntė pas dėdę žemaičių pasiuntinius ir maldavimais bei grasinimais privertė jį stoti gentainių pusėn. Tačiau Mindaugas nebuvo patenkintas tokia įvykių eiga. 1262 m. Treniota įtikino jį pulti Vendeno (Cėsių) pilį, vieną iš svarbiausių Vokiečių ordino tvirtovių Livonijoje. Tačiau, nepasirodžius sutartu laiku lietuvių sąjungininkams iš Didžiojo Novgorodo, Mindaugas apgultį nutraukė, grįžo namo ir dar suvertė Treniotai kaltę dėl nesėkmingo žygio. Treniota nepasidavė: 1262 m. jis sėkmingai atakavo Ordino sąjungininkę Mazoviją, 1263 m. vienas puolė Rygos apylinkes ir laimėjo mūšį prie Diunamiundės (Daugavgryvos) vienuolyno. Tačiau Mindaugas į jo pasiekimus ir toliau žiūrėjo atsainiai. Neapsikentęs Treniota kartu su Nalšios kunigaikščiu Daumantu, iš kurio Mindaugas buvo paveržęs žmoną, suorganizavo perversmą: 1263 m. rudenį Daumantas nužudė Mindaugą kartu su dviem jo sūnumis, o Treniota pasiskelbė valdovu. Užėmęs sostą jis tęsė aktyvią kovą prieš kryžiuočius, atakavo jų pilis Prūsijoje, tačiau valstybės viduje Treniota turėjo pernelyg daug priešų. Jam pavyko atskleisti pusbrolio Tautvilo sąmokslą ir nužudyti konkurentą, tačiau 1264 m. Treniota pats buvo nužudytas buvusių Mindaugo tarnų, kuriuos paskatino tai padaryti kitas jo pusbrolis Mindaugo sūnus Vaišalgas bei jo rėmėjai Haličo-Volynės kunigaikščiai. Su Treniotos mirtimi žlugo viltis išlaisvinti baltų tautas nuo kryžiuočių ir sujungti jas į vieningą Lietuvos valstybę.

Tekstai apie Lietuvos valdovus pateikiami iš knygos
„Viduramžių Lietuvos viešpačiai“,
maloniai sutikus knygos, iliustracijų autoriams bei leidėjams.

Tomas Baranauskas
Inga Baranauskienė
Teksto autoriai

Artūras Slapšys
Portretų autorius

Inga Mataitytė
Redaktorė