Vytenis

Lietuvos didysis kunigaikštis 1295–1316 m., pertvarkęs Lietuvos valstybę pagal nuolatinio karo su Vokiečių ordinu poreikius.

Vytenis buvo Butvydo sūnus, pradėjęs aktyviai veikti dar prie tėvo gyvos galvos ir įvedęs valstybę į naują amžių ne tik laiko, bet ir politine prasme. Vytenis išsprendė dar jo tėvui valdant prasidėjusius nesutarimus su pietų Žemaitijos didžiūnais, kurie išvarginti karo jau buvo bepasiduodą Vokiečių ordinui: Karšuvos žemėje netrukus įsikūrė Vytenio pusbrolis Gediminas ir, matyt, perėmė žemaičių seniūno pareigas (Gedimino pilis, lokalizuojama netoli nuo dab. Kvėdarnos, šaltiniuose pirmą kartą paminėta 1305 m.). Konfliktas su žemaičių didžiūnais greičiausiai paskatino Vytenį atlikti ir platesnio masto valdžios reformą. Jo laikais etninėje Lietuvoje galutinai išnyko dalinių kunigaikščių institutas, ir tik kelios giminės išsaugojo titulą; vietinių administratorių funkcijas perėmė valdovo skiriami pilių seniūnai. Esminiai pokyčiai įvyko ir užsienio politikoje: 1298 m., pasinaudojęs konfliktu tarp kryžiuočių ir Rygos arkivyskupo bei miestiečių, Vytenis sudarė sąjungą su rygiečiais ir pažadėjo krikštytis. Šis pažadas, nors ir neįvykdytas, tapo svarbia gaire būsimiems Lietuvos valdovams, ilgainiui susitaikiusiems su krikšto neišvengiamybe, bet kartu užsibrėžusiems nepriimti jo iš Vokiečių ordino. Vytenis taip pat pirmasis ėmėsi kurti Lietuvos kaip krikščionybei palankios valstybės įvaizdį: įsileido pranciškonų vienuolius ir pastatydino jiems bažnyčią Naugarduke. Lietuvos sąjunga su Ryga truko iki 1330 m., nors 1313 m. kryžiuočiai sumušė rygiečius ir privertė juos atsisakyti aktyvios lietuvių paramos. Vis dėlto didžioji Vytenio gyvenimo dalis prabėgo kariaujant su kryžiuočiais. 1309 m. Vokiečių ordinas perkėlė savo centrinę būstinę iš Venecijos į Marienburgą Prūsijoje ir pavertė karą su Lietuva savo egzistencijos pagrindu. Nuožmiausios kovos užvirė prie Nemuno, ties kuriuo kryžiuočių ekspansija įstrigo. Veliuonos ir Pieštvės pilys, nepaisant daugybės puolimų, pasirodė nepalaužiamos. Kryžiuočiai taip pat puldinėjo Karšuvos žemę, pietuose – Gardiną, buvo įsiveržę net iki Šalčininkų ir Naugarduko. Karas vis labiau virto poziciniu, ir Ordinui niekaip nesisekė pasistūmėti pirmyn. Vytenis savo ruožtu surengė aštuonis žygius į Prūsiją, 1311 m. patyrė pralaimėjimą prie Voplaukio, bet tai nepaveikė karo eigos. Didžiausias kryžiuočių pasiekimas buvo Skirsnemunės pilies pastatymas 1313 m. šešios mylios nuo Ragainės Nemunu aukštyn. Vytenis ją puolė 1315 m., ir tai buvo paskutinis kartas, kai jis pateko į metraštininkų akiratį. Netrukus po to Vytenis mirė, ir valdžią perėmė Gediminas.

Tekstai apie Lietuvos valdovus pateikiami iš knygos
„Viduramžių Lietuvos viešpačiai“,
maloniai sutikus knygos, iliustracijų autoriams bei leidėjams.

Tomas Baranauskas
Inga Baranauskienė
Teksto autoriai

Artūras Slapšys
Portretų autorius

Inga Mataitytė
Redaktorė