Projekto idėja

Karalių slėnis - Vilniaus miesto Žvėryno vietos bendruomenės tarybos ir gyventojų iniciatyva. Tai Neries krantinės, kur stovi akmuo su Gedimino stulpais, sutvarkymo projektas įkuriant parką - Karalių slėnį kur Lietuvos valdovus ketinama įamžinti akmens skulptūrose.

Lietuvos Karalių slėnio Vilniuje (Žvėryne) idėja

Jau trys metai Žvėryno Vietos Bendruomenės Taryba kartu su Naujamiesčio seniūnija ir Vilniaus įgulos karininkų Ramove rugsėjo mėnesį rengia LDK Gedimino, Vilniaus miesto įkūrėjo, paminėjimo šventę Neries pakrantėje prie Žvėryne esančio istorinio akmens. Šiame renginyje aktyviai dalyvauja gyventojai, jaunimas ir moksleiviai.

Kadangi savivaldybė vykdo Neries pakrantės tvarkymo darbus, rengiamas techninis planas, Žvėryno bendruomenės iniciatyvinė grupė nutarė kreiptis į Vilniaus miesto merą Artūrą Zuoką, kad pagelbėtų įgyvendinti šią idėją tuo paskatinant visuomenę domėtis šalies garbinga praeitimi, patriotiškai nuteikiant jaunąją kartą.

Bendruomenė prie projekto įgyvendinimo prisidėtų organizuodama plenerą, kurio metu būtų sukviesti skulptoriai, kursiantys 20-ies Lietuvos valdovų bareljefus akmenyse.

Šiuo metu jau pradėtas rengti parko zonų sutvarkymo ir skulptūrų išdėstymo planas, derinama parko vieta su Vilniaus miesto savivaldybės architektais. Taip pat sukurta ši informacinė-šviečiamoji interneto svetainė apie projektą ir jo eigą.

Bendradarbiaujame su istorikais, Lietuvos heraldikos komisija.

Prašome visus neabejingus Lietuvos istorijai paremti šią idėją, kuri būtų įgyvendinama piliečių iniciatyva, taip pat pritraukiant rėmėjus iš privataus verslo, valstybinių institucijų ir ES paramos.

Žvėryno akmuo

Žvėryno akmuo – vienintelis Lietuvoje žinomas tokio pobūdžio ir išvaizdos paminklas 1 su iškaltais jame vadinamaisiais Gediminaičių stulpais. Tai rusvo porfyrinio granito riedulys, gulintis dešiniajame Neries krante už Liubarto tilto, ties upės posūkiu į vakarus.

Akmenį aptiko bei nufotografavo kraštotyrininkas Vladas Šaulys 1958 m. Nuotrauką ir akmens aprašymą jis nusiuntė Petrui Tarasenkai, kuris atsakė, jog akmuo galėjęs žymėti didžiojo kunigaikščio žuvavimo Nery ribą. 1965 m. V. Šaulys apie Žvėryno akmenį paskelbė straipsnį, kuriame interpretavo: „Žvėryno akmuo 1958 m. V. Šaulio nuotrauka. Tyrimo objektas - du ypatingi akmenys Žvėiyne ir Baltupiuose (pastarasis sunaikintas). Remiantis rašytine ir ikonografine medžiaga, patikslinti buvusią akmenų lokalizaciją, palyginti juose iškaltus heraldinius ženklus ir peržvelgti šių viduramžių istorijos paminklų buvusios paskirties versijas. Metodai: istoriografinis, aprašomasis analitinis ir lyginamasis. Pagrindinės išvados: Baltupių akmuo buvo netoli kelio iš Vilniaus į buvusį jo priemiestį Kalvariją ties Baltupio kaimu. Žvėryno akmens pirmykštė vieta tikriausiai buvo ta pati Neries sekluma, kur jis aptiktas 1958 m.; XX a. ketvirtajame dešimtmetyje šiame akmeny iškalus skyles, jis, kartu su kitais, trauktas iš upės lauk; iš jų ir medinių polių Neryje ties Nuvažiavimo g. buvo pastatyta apsauginė užtvara. Tikėtinas XX a. antrojoje pusėje iškeltas abiejų akmenų paskirties aiškinimas. Lankstinuko apie Žvėryno akmenį titulinis puslapis“.

P. Tarasenkos jam išsakytą nuomonę (akmuo žymėjęs ribą tarp feodalinių vandens valdų), o kartu ir paminėjo dar vienų akmenį su panašiu ženklu, kažkada buvusį prie kelio į Verkius. Adolfas Tautavičius į abu tuodu akmenis irgi žiūrėjo didžiojo kunigaikščio valdų kontekste ir pabrėžė juose iškaltų ženklų heraldinę prasmę. Edvardas Gudavičius ėmėsi išsamesnio Žvėryno akmens tyrimo ir argumentuoto interpretavimo: remdamasis viduramžių ikonografine medžiaga bei rašytiniais šaltiniais, jis priėjo išvadą, jog šis akmuo (kurio heraldinis ženklas, pasak tyrėjo, datuotinas XV a. antrąja puse - XVI a. pradžia) ir kitas, XIX a. buvęs pakeliui į Verkius, - tai du Lietuvos didžiojo kunigaikščio žemių Vilniaus apylinkėse riboženkliai. XX a. devintajame dešimtmetyje, pradėjus statyti Neries krantinę, tapo aktualu Žvėryno akmeniui sugrąžinti jo pirmykštę padėtį (tai yra jį atstatyti, nes jis gulėjo kuorais žemyn, žr. 1 pav.) bei išsaugoti išlikusius šalia jo kitus akmenis. Veiklių ir konstruktyvių paveldo išsaugojimu susirūpinusių visuomenininkų grupė, išprovokuota Vilniaus m. valdžios nerangumo šiuo klausimu, po kelių bergždžių kreipimųsi imasi nesankcionuoto veiksmo: 1999 m. rudenį akmenį perkelia už 22,9 m nuo buvusios vietos ir priešais pastato aukurėlį; išleidžiamas lankstinukas, kuriame akmuo interpretuojamas kaip kultinis.

Žvėryno akmuo